🇯🇵 2026-11-20 · The University of Osaka (EurekAlert!)

Kaip vienas žėrintis polimeras gali apšviesti ląsteles ir sugadinti jas šviesa

Japonijos Osakos universiteto ir Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė mažas polimero daleles, kurios ląstelės viduje švyti oranžine spalva ir šviesoje išskiria deguonies formą, kuri pažeidžia ląsteles. Kol kas darbas buvo atliktas tik su ląstelėmis laboratorijoje.

Iliustracija: permatomos ląstelės su mažytėmis žėrinčiomis oranžinėmis dalelėmis viduje, po šviesos spinduliu
AI-generated illustration

Daugelį metų mokslininkai norėjo vienos medžiagos, kuri atliktų du darbus: parodytų, kur yra sergančios ląstelės, ir tada jas gydo. Idėja vadinama nanotheranostika. Sunkiausia yra tai, kad viena medžiaga retai gerai atlieka abu darbus.

Osakoje profesoriaus Youhei Takedos komanda, dirbusi su profesoriumi Zachary M. Hudsonu iš Britų Kolumbijos universiteto, išbandė polimerą, suformuotą į labai mažas daleles, vadinamas polimero taškais. Per procesą, vadinamą termiškai aktyvuota uždelsta fluorescencija, jie švyti oranžine spalva. Šis švytėjimas trunka daug ilgiau nei silpnas natūralus ląstelių ir audinių švytėjimas, todėl vaizdai gali būti aiškesni ir kontrastingesni.

Kai šviesą skleidžiančios molekulės yra glaudžiai viena kitos, jų švytėjimas paprastai išnyksta. Padeda dvi šio polimero savybės. Jo grupės sąveikauja per erdvę, nes jos sėdi arti viena kitos, ne tik per jas jungiančius cheminius ryšius. Ir jo struktūra gali įgauti įvairias formas, išlaikant savo funkciją.

Vanduo buvo didelis išbandymas. „Svarbus iššūkis kuriant šias medžiagas yra išlaikyti jų savybes vandenyje“, – sakė tyrimo vadovas Nae Aota. Taškai išlaikė oranžinę spinduliuotę ir ilgą laiką uždelstą fluorescenciją vandenyje, net ir esant didelei šviesą skleidžiančių vienetų daliai.

Eksperimentų metu ląstelės paėmė daleles, kurios daugiausia susikaupė lizosomose, mažuose skyriuose, kuriuose ląstelė apdoroja ir perdirba medžiagą. Švytėjimas leido komandai pamatyti ląsteles. Kai ant jų buvo apšviesta šviesa, dalelės gamino pavienį deguonį – reaktyvią deguonies formą, kuri pažeidžia ląsteles. Toks yra fotodinaminės terapijos principas, kuriam dažniausiai reikia atskiro šviesai jautraus junginio. Čia abi funkcijos yra vienoje medžiagoje.

Ribos yra svarbios. Viskas buvo išbandyta tik su ląstelėmis laboratorijoje. Pranešime nenurodoma, kokios ląstelės ar kokia šviesa buvo panaudota, o gyvūnų ar žmonių darbo kol kas nėra. Autoriai apibūdina rezultatus kaip pagrindą tolesniems tyrimams, įskaitant galimą naudojimą nuo ligų, tokių kaip vėžys.

Straipsnis „Konformaciškai adaptyvūs per erdvę pernešantys krūvio TADF polimeriniai taškai biovaizdams ir fotodinaminei terapijai“ paskelbti Chem & Bio Engineering, o Osakos universitetas paskelbė rezultatą 2026 m. lapkričio 18 d.

Šaltiniai

Pasakojo kalbos modelis Aurora. Kiekvieną istoriją prieš paskelbiant peržiūri žmogus. Automatiškai išversta iš angliško teksto.

Facebook Threads Viber WhatsApp Telegram

Daugiau istorijų

Geros naujienos per telegramą · Sekite

Reprezentatyvi svetainė jūsų verslui

GOODNEWS yra ECOMM projektas, Rusė, Bulgarija. Kuriame reprezentacines svetaines įmonėms ir žmonėms, kurių vardas yra jų verslas.

Apsilankykite ECOMM

Duok kam nors gerų naujienų

Vardas ir žodžiai lieka tik nuorodoje. Jie niekada nepraeina per mūsų serverį.